Apie karininko profesiją ir Šakių kuopą kalbamės su Šakiuose įsikūrusios Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos vadu kapitonu Mariumi Pavliukevičiumi. 

Susitinkame su vadu Šakių 205-oje pėstininkų kuopoje, įsikūrusioje Šaulių gatvėje Šakiuose. Vadas atskleidžia, kad pats yra kilęs iš Švenčionių rajono, baigęs Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnaziją 2006 m. įstojo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją Vilniuje. 

„Įstojau į Lietuvos karo akademiją, nes nuo mažens patiko karyba, iššūkiai, darbas komandoje. Patiko, kad karo akademijoje studijos skyrėsi nuo daugelio kitų šalies aukštųjų mokyklų. Buvo dėstomi įdomūs kariniai dalykai, tokie kaip taktika, ginkluotė ir šaudyba, inžinerija, topografija, apsauga nuo naikinimo ginklų, ryšiai, logistika, mokymo metodika, lyderio ugdymas, karo pedagogika ir psichologija, etiketas ir daugelis kitų, kurie yra reikalingi baigusiam Lietuvos karo akademiją karininkui. Patiko griežta, bet įdomi tvarka – nuo mankštų anksti ryte, paskaitų klasėse iki lauko ir kovinio šaudymo pratybų, karinių rikiuočių, budėjimų“, – studijų įspūdžiais dalijasi pašnekovas.

Pasak M. Pavliukevičiaus, po studijų akademijoje ir gavus pirmą karininko leitenanto laipsnį tarnyba prasidėjo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke. Kaip būrio vadas vadovavo 30-ies karių būriui. 

„Būnant būrio vadu teko tvarkyti nemažai administracinių reikalų, pravesti jauniesiems kariams daug užsiėmimų ir dalyvauti lauko taktikos ir kovinio šaudymo pratybose. Po tarnybos mokomajame pulke teko tarnauti tiek pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“, tiek Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centre planavimo karininku. 2018m. teko dalyvauti karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, kur buvau atsakingas už Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų brigadų ir batalionų karininkų paruošimą planuojant operacijas ir atliekant sprendimo priėmimo procesą pagal NATO standartus. Buvo labai įdomi ir naudinga patirtis, teko susipažinti su kitų NATO šalių kariškiais ir apsikeisti bendromis žiniomis ir įgūdžiais“, – pasakoja pašnekovas atviraudamas, kad 2020m. pradžioje nusprendė padaryti trumpą pauzę – išėjo iš profesinės karo tarnybos ir daugiau laiko skyrė šeimai, o 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje, grįžo atgal į profesinę karo tarnybą ir buvo paskirtas KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-os pėstininkų kuopos vadu. 

„Iki tol apie Šakius nieko nežinojau. Tik atvykęs radau 70 karių savanorių, kurie, kaip ir aš nežinojau, kas bus toliau. Tik sudalyvavęs pirmoje rikiuotėje jiems pasakiau: kaip ir jiems, taip ir man tai nauja patirtis, todėl augsime kartu“, – atvirauja M. Pavliukevičius. 

Anot pašnekovo, pirmi metai būnant kuopos vadu prabėgo labai greitai. 

„Turėjome daug tiek individualaus, tiek kolektyvinio rengimo. Daug savaitgalių praleidome tiek brigados generolo Kazio Veverskio poligone, tiek Šakių rajono miškuose. Kariai savanoriai mokinosi skirtingų karinių dalykų: taktikos, ginkluotės ir šaudybos, inžinerijos, topografijos, ryšių, rikiuotės. Esu pastebėjęs, jog kariai savanoriai, lyginant su profesinės tarnybos kariais, turi mažiau karinės patirties, bet tai netrukdo jiems pasiekti puikių rezultatų. Jie yra daug išradingesni, dažniau imasi iniciatyvos ir pritaiko savo žinias ir įgūdžius iš civilinių darboviečių“, – sako vadas. 

Kuopos kariai savanoriai dažnai dalyvauja ir yra matomi ir kituose miesto renginiuose. Kariams tenka per valstybines šventes pakelti Lietuvos respublikos vėliavą, atlikti iškilmingas ginklų salves, pristatyti KASP naudojamą ginkluotę, su valstybine vėliava ir kuopos vėliava asistuoti miesto renginiuose iškilmingomis progomis. Kariai taip pat aktyviai kartu su rajono bendruomene dalyvauja ir kitose veiklose: žygiuoja, lanko rajono žymių asmenų kapus, padeda vietos bendruomenėms, prisideda prie bendrų veiklų paremiant Ukrainos karius.

Kpt. M. Pavliukevičiaus tvirtinimu, tarnauti su kariais savanoriais yra smagu ir nenuobodu. 

„Šie kariai yra labai motyvuoti, iniciatyvūs, kūrybingi. Visi skirtingų profesijų, su savitu požiūriu į gyvenimą, į tarnybą, į šeimą: medikai, pasieniečiai, ugniagesiai, policininkai, krepšininkai, kitų sporto šakų atstovai, plaukimo treneriai, apsaugos darbuotojai, tolimųjų reisų vairuotojai, mokytojai, darželio auklėtojai, vaikus auginančios mamos, ūkininkai, pardavėjai, studentai“, – priduria kuopos vadas.

Kpt. M. Pavliukevičius primena, kad norint tapti kariu savanoriu užtenka apsilankyti Jurbarke esančiame Karo prievolės ir komplektavimo poskyryje arba Šakiuose esančioje kuopavietėje ir visiems norintiems bus suteikta visa reikalinga informacija.

Teiraujamės, kas jam yra tarnyba Lietuvos kariuomenėje?

„Tarnyba Lietuvos kariuomenėje man asmeniškai labai patinka. Ne veltui sakoma, jog karininko duona – tai gyvenimo būdas. Kiekvieną dieną į tarnybą vykstu su šypsena. Džiaugiuosi kuopoje turėdamas puikų kolektyvą – tai kuopininkas Raimondas ir intendantė Rasa. Visi kartu, vienas kitam pagelbėdami, stengiamės kariams savanoriams suplanuoti kuo įdomesnes pratybas“, – sako kuopos vadas. 

Pokalbio pabaigoje kapitonas M. Pavliukevičius atvirauja, kad, jo nuomone, ginti savo šalį privalome visi. 

„Tikiu, kad dauguma lietuvių pasiryžtų ir eitų ginti savo tėvynę. Kiekvienas, kuris nori gyventi laisvoje, nepriklausomoje šalyje, kurti šeimą, turėti draugų, eis ir gins savo gimtąjį kraštą“, – sako pašnekovas.