Šie metai Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojams prasidėjo esminėmis permainomis: buvo išrinktas naujas žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas, nuo šių metų nebelieka kvotų cukraus gamybai, sausį žemdirbiai pradėjo derybas su runkelių perdirbėjais.

Naujas pirmininkas

Gruodžio 14-ąją Marijampolėje įvyko žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ visuotinis-ataskaitinis narių surinkimas. Jo tikslas – išrinkti valdybos narius, valdybos pirmininką ir pakeisti šios organizacijos įstatus. Ilgus metus kooperatyvui vadovavo Mangirdas Krunkaitis, tačiau dėl ligos kooperatyvo vadovo posto atsisakė, todėl pribrendo reikalas ieškoti naujo vadovo. Susirinkime pirmiausiai buvo patvirtinta naujoji kooperatyvo valdyba, kurioje sutiko darbuotis Povilas Čižauskas, Ramūnas Čėsna, Juozas Matijošaitis, Mindaugas Mileris, Almantas Pališkis ir Povilas Vaičiulis.

Kooperatyvo valdybos pirmininku iš dviejų pasiūlytų kandidatų – A. Pališkio ir J. Matijošaičio –išrinktas ilgametę cukrinių runkelių auginimo patirtį turintis Barzdų agroserviso įmonės vadovas A. Pališkis.

Dirbs dėl žmonių

Kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vienija 75 narius. Iš viso cukrinius runkelius į Marijampolę veža 125 ūkininkai.

Naujasis vadovas sako sieksiąs, kad naudą pajustų ir kooperatyvo nariai, ir verslas. Pasak jo, pirkdami susikooperavę dideliais kiekiais kompleksines trąšas, chemikalus, ūkininkai tikrai gali sutaupyti. Taip pat kooperatyvas planuoja organizuoti lauko dienas bei konsultacijas kooperatyvo nariams.

„Laikmetis dabar toks – visiems sunku išgyventi, tiek grūdininkams tiek cukrinių runkelių augintojams, mes kiekvieną euro centą skaičiuojam. Turiu pasakyti, kad nuolat ūkininkai svarsto, ar auginti runkelius už siūlomą kainą, kai šiandien brangsta nafta, kyla žemės nuoma ir žemės pardavimo kainos“, – problemomis dalinosi A. Pališkis.

Derybos

Šiandien didžiausia kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos narių užduotis – derybos su UAB „Arvi cukrus“ atstovais dėl cukrinių runkelių supirkimo kainų. Pasak A. Pališkio, nuo 2016 m. fabrike pasirašomos ne dvišalės, o trišalės cukrinių runkelių auginimo ir pardavimo sutartys, mat įsijungė naujas verslo partneris – UAB „Žvalguva“. „Žvalguva“ fabrikui tiesiog padeda išgyventi: 50 proc. atlygio už parduotą derlių žemdirbiai iš šios bendrovės pasiima trąšomis, sėklomis, augalų priežiūros priemonėmis. Su žemdirbiais galutinai atsiskaityti žadama iki kovo 1 d.

„Šiuo metu Marijampolės fabrikas siūlo 25 eurus už toną, mes prašom 27,81 euro, tiesiog prašom palikti praeitų metų kainą. Derėdamiesi dėl kainų, pasiskaičiavome kaštus. Įsivaizduokit: jei tona runkelių užauginti kainuoja 20–23 eurai, o fabrikas duoda 25 eurus, tai apie kokį pelną ūkininkas gali kalbėti...“ – pasakojo A. Pališkis ir pridūrė, kad sausio mėnesį su fabriko atstovais jau įvyko trys susitikimai ir, pasak A. Pališkio, derybos vyko ramiai, be šauksmų, o anksčiau fabriko atstovai tik ir rėkdavo – „nenorit, neauginkit ir be jūsų išsiversim“.

Suvalkijos kooperatyvo vadovas pripažino, kad kol kas žemdirbiai su Marijampolės cukraus fabriku pasirašyti sutarčių naujam sezonui neskuba. Pasak jo, trejiems metams sudaryti sutartis ūkininkai nesiryžta, vis dar kyla abejonių, ar fabrikas vykdys įsipareigojimus žemdirbiams. Todėl Suvalkijos cukrinių runkelių augintojai galvoja tartis bendradarbiauti vieneriems metams.

„Sausį norime užbaigti derybas su fabriku, nes reikia pirkti sėklas, užsakyti trąšas. Azoto trąšų iš viso sunku gauti, todėl jas reikia užsakyti jau dabar“, – kalbėjo A. Pališkis.

Optimizmo nepraranda

Pašnekovo klausiame, ar ūkininkai toliau augins cukrinius runkelius. A. Pališkis, šiuo metu auginantis 150 ha saldžiųjų šaknų, į šiandieninę cukrinių runkelių augintojų situaciją žiūri optimistiškai ir teigia, kad reikia išlaukti kokius dvejus metus. Pasak jo, jeigu Marijampolės fabrikas vykdys įsipareigojimus, išgyventi bus galima. Pašnekovas pripažino, kad per kelerius pastaruosius metus žemės ūkio verslas smarkiai pažengė į priekį, ypač agrotechnikos srityje. A. Pališkis kalbėjo: jei prieš dešimtmetį cukrinių runkelių iš vieno ha ūkininkai kasdavo 45 tonas, tai dabar 60–80 tonų.

Kooperatyvo vadovas pasakojo, kad Marijampolės cukraus fabrikas ieško ir kitų alternatyvų veiklai gerinti. Pasak A. Pališkio, Marijampolės cukraus fabrikas galvoja pats vežtis produkciją iš ūkininkų, o kooperatyvo nariai sieks, kad fabrikas dirbtų ilgiau. Nes, anot A. Pališkio, mūsų rajono ūkininkai per dieną spėja į Marijampolę tik du–tris kartus suvežioti produkciją, pailgėjus fabriko darbo laikui, žemdirbiai produkcijos pristatytų daugiau. Cukraus fabrikas nori šiais metais supirkti 300 tūkst. tonų cukrinių runkelių. Šakių rajono žemdirbiai planuoja užauginti 100 tūkst. tonų.

„Praeiti metai buvo dėkingi cukrinių runkelių supirkėjams, nes, iššalus kitoms kultūroms, žemdirbiai puolė sėti cukrinius runkelius, todėl fabrikas ir supirko apie 260 tūkst. tonų produkcijos. Apskritai, vieni augintojai pasitraukia iš ūkininkavimo, ateina nauji“, – teigė A. Pališkis.

Jis išsakė ir žemdirbių rūpesčius dėl pasenusios ūkininkų cukrinių runkelių auginimo technikos: ypač nusidėvėję cukrinių runkelių kasimo kombainai, kurie dažnai genda, nekokybiškai kasa runkelius, juos sužaloja. Pasak A. Pališkio, kooperatyvas ieškos būdų įsigyti naujos technikos, kooperuotis.

„Dar viena ūkininkams iki skausmo aktuali tema – „Arvi cukrus“ laboratorijos darbas. Nesame patenkinti nei dėl cukringumo, nei dėl purvingumo nustatymo. Turėtų būti valstybiniu mastu nustatyta metodika, o dabar fabrikas nusistatė savo tvarką ir kiek nori, tiek rašo. Tas runkelių purvingumo nustatymas žemdirbius tiesiog į neviltį stumia. Jei prieš dešimtmetį purvingumas siekdavo iki 7–8 proc., tai kai dabar skaičiuoja 15–20 proc., žmogui rankos nusvyra“, – apgailestavo A. Pališkis ir pridūrė, kad žemdirbiai sieks turėti nepriklausomą laboratoriją.

Neliko kvotų

Nuo šių metų nebelieka kvotų cukraus gamybai. Pokalbio pabaigoje A. Pališkiui užduodame klausimą, kas laukia cukrinių runkelių augintojų nelikus kvotų.

„Panaikindama gamybos kvotas, o kartu ir garantuotą minimalią cukrinių runkelių supirkimo kainą, Europos Sąjunga (ES) tampa visateise pasaulinės rinkos dalyve: nebelieka lig šiol galiojusio ES cukraus eksporto apribojimo. Mums reikės dar labiau pasitempti, jei norėsime sėkmingai konkuruoti. Kvotų panaikinimas mums reiškia supirkimo kainų kritimą. Europos cukraus fabrikai didina cukraus gamybą ir kartu bijo, kad dėl jo pertekliaus gali kristi kainos. Todėl stengiasi apsidrausti ir siūlo žemdirbiams žemesnes supirkimo kainas. Kas laukia cukraus gamybos ateityje, turėtų paaiškėti per ateinančius dvejus metus. Dėl gamtos stichijų prognozuojamas pasaulinis cukraus gamybos sumažėjimas 2,9 proc., tai belieka tikėti, kad cukraus kaina ateityje didės“, – optimistine gaidele užbaigė pokalbį A. Pališkis ir pakvietė žemdirbius jungtis į kooperatyvą.