Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, kaip ir kasmet šiltuoju metų laikotarpiu, skuba į miškus aptverti skruzdėlynų. Šiais metais šalyje naujai aptvers net 1 tūkst. 400 miškuose esančių skruzdėlynų, o Šakių regioninio padalinio miškininkai rajone aptvers 35 skruzdėlynus.

 

Kenkėjais ir lervomis mintančios skruzdės ypač svarbios miško ekosistemai. Dėl to jos ir vadinamos miško sanitarėmis bei darbininkėmis. Tačiau kuo didesnis skruzdėlynas – tuo labiau vilioja šernus. Skruzdėlynai pritraukia šernus dėl to, kad nuo jų besigindamos skruzdės gausiai purškia skruzdžių rūgštį. Ši rūgštis atbaido kitus parazitus, esančius ant šernų kailio, – blusas, utėles ar įvairias erkutes. Todėl šernai kartais ne tik aktyviai knisa skruzdėlynus, bet ir juose voliojasi, taip pat rankioja skruzdžių kiaušinius ir lervas, ir jų žala skruzdžių kolonijai tampa nepataisoma.

Girininkai, pamatę miške naujai besiformuojantį skruzdėlyną, jį aptveria, taip pat sutaiso ir keičia naujais pasenusius ar pažeistus aptvarus. Kaip apsaugoti skruzdėlynus pasirenka skirtingus būdus – miške galima pamatyti aptvertus ir trikampe, ir keturkampe tvorele. Jų kuolai smeigiami kuo toliau nuo skruzdėlyno, kad nepažeistų jo požeminės dalies. Miške girininkai aptinka įspūdingo dydžio skruzdėlynų – kai kurie siekia daugiau nei pusantro metro aukščio.

Skruzdėlynus taip pat atakuoja ir meletos (paukščių rūšis), tačiau paukščiai nepadaro tokios žalos kaip šernai.

Šakių regioninio padalinio vadovas Gintaras Bacevičius sako, kad miškininkai kasmet vykdo įvairias miškų sanitarinės būklės pagerinimo priemones, tarp kurių yra ne tik skruzdėlynų tvėrimas, bet ir inkilų kėlimas, tupyklų plėšriesiems paukščiams įrengimas, feromoninių gaudyklių žievėgraužiams vabalams gaudyti išdėstymas, medelių apsauga individualiomis priemonėmis ir tvoromis bei kiti darbai. Skruzdėlynų aptvėrimas miškininkams taip pat yra vienas svarbiausių sanitarinės būklės pagerinimo darbų, kurie daugiau ar mažiau atliekami kiekvienais metais.

„Draugo“ inf.